Paleistuvės, arba meilė pagal Nurnbergo mergelę

Retenybe šiandien tapęs puikus žodžio valdymas, grynas it krištolas stilius ir tarsi iš Šekspyro dramų persikėlę itin scenografiški vaizdiniai – šie trys bruožai aiškiai išskiria Anetą Anrą jaunųjų rašytojų plejadoje ir neleidžia su niekuo supainioti savitos jos manieros.

„Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ – antroji originaliosios A. Anros knyga. Blizgančiu žavingos kasdienybės paviršiumi joje kaip eiklūs vandens čiuožikai slydinėja du mūsų laikų herojai: į praeitį nueinančio pasipūtimo ir susireikšminimo pilnas Aktorius ir šiuolaikinių banalybių epicentrų komentatorius Žurnalistas.
Tai knyga, kuri primena Lanos Del Rey dainas. Iki žvilgesio nugludinta forma, salsvas glamūro aromatas, kutenantis švelnumas, mito apie amžinąjį moteriškumą nuojauta, svaigus nerealumo pojūtis. Bet tas tobulas grožis ir juvelyriška pažeidžiamumo nuotaika kažkur giliai slepia mįslingą jėgą, gyvenimą, nepavaldų racionalumui, kažkokį šiurpų tikrumą. (Aira Niauronytė)